- švirkšt
- švìrkšt interj. NdŽ, švir̃kšt NdŽ 1. J ištryškimui, apsišvirkštimui žymėti: Švirkšt iššoko kraujas iš nosies rš. Švìrkšt ir apsišvirškė Grž. 2. įšvirkštimui, įleidimui, įtrėškimui žymėti: Švìrkšt ir įšvirkštė į akį Grž. Švirkšt man daktaras kažkokiu strumentu į ausis – ir va, sveikas kaip ridikas rš. 3. kartojant nusakomas judinimas, krutinimas, mosavimas: Lapė švìrkšt švìrkšt švìrkšt uodega i calap gaidžiukelį OG460, Tvr. 4. sušvilpimui nusakyti: Švìrkšt – kad žušvirkštė išejęs medžian meškinas – ąžuolų lapai tik žu žu žu ir nubyrėj[o] (ps.) Rod. 5. staigiam numetimui nusakyti: Mergelė švirkšt mėsos kąsnį pelelei (ps.) Rod. Sesulė nuej[o] pas grūšią, o karvelis švirkšt lancką suknią ir rūtos šakelę šuk! (ps.) Rod. Kap tik sureko, tai vanagas švir̃kšt i atleidė vištą Tvr. 6. staigiam, netikėtam išvykimui nusakyti: O tas sau švìrkšt ir išleido į Ameriką po velnių tais piningais nešinas Jdr. 7. kartojant nusakomas ėjimas: Ana pasimeldė i vė švìrkšt švìrkšt švìrkšt i išejo iš bažnyčios (ps.) Tvr. 8. Lzd šiaip netikėtam, staigiam veiksmui nusakyti: Kap tiktau sugėrė karaliūčia [v]andenį su žolelėm, tai švìrkšt ir sėdos sveika (ps.) Tvr. Kibirkštelė švirkšt – i yra ugnis (karas) Dr.
Dictionary of the Lithuanian Language.